Repository navigation
Expand file tree
/
Copy pathapie.html
More file actions
201 lines (186 loc) · 14.8 KB
/
Copy pathapie.html
File metadata and controls
201 lines (186 loc) · 14.8 KB
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58
59
60
61
62
63
64
65
66
67
68
69
70
71
72
73
74
75
76
77
78
79
80
81
82
83
84
85
86
87
88
89
90
91
92
93
94
95
96
97
98
99
100
101
102
103
104
105
106
107
108
109
110
111
112
113
114
115
116
117
118
119
120
121
122
123
124
125
126
127
128
129
130
131
132
133
134
135
136
137
138
139
140
141
142
143
144
145
146
147
148
149
150
151
152
153
154
155
156
157
158
159
160
161
162
163
164
165
166
167
168
169
170
171
172
173
174
175
176
177
178
179
180
181
182
183
184
185
186
187
188
189
190
191
192
193
194
195
196
197
198
199
200
201
<!DOCTYPE html>
<html>
<head>
<title>Apie</title>
<!-- Required meta tags -->
<meta charset="utf-8">
<meta name="viewport" content="width=device-width, initial-scale=1, shrink-to-fit=no">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="style/aos.css">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="style/bootstrap.min.css">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="style/lightbox.min.css">
<link rel="stylesheet" type="text/css" href="style/style.css">
</head>
<body>
<div id="bg" class="bg-a"></div>
<div id="bg2" class="bg2-a"></div>
<!-- FOOTER -->
<div id="bg3">
<div id="footer">
<div id="footer-contacts">
<div id="contacts">
<h6>Adresas</h6>
<hr>
<p>Naglių g. 8, LT-93123,<br>Neringa</p>
</div>
<div id="contacts">
<h6>El. paštas</h6>
<hr>
<p>knnp@nerija.lt</p>
</div>
<div id="contacts">
<h6>Telefonas</h6>
<hr>
<p> (8-469) 51211</p>
</div>
</div>
<div id="footer-info">
<p id="author">ⓒ 2019 | Dmitrij Kolodynskij | vgtu</p>
<p id="footer-text">Šis tinklapis yra tik kursinis darbas VGTU studijų procese, ne pelno siekimo priemonė.<br>
Sukurta 2019-05-12 | Atnaujinta 2019-05-24</p>
</div>
</div>
</div>
<!-- NAVBAR -->
<nav class="navbar navbar-default sticky-top navbar-expand-lg navbar-dark">
<a class="navbar-brand" href="index.html"><img src="images/logo.png" id="logo" alt="logo"></a>
<button class="navbar-toggler" type="button" data-toggle="collapse" data-target="#navbarNav" aria-controls="navbarNav" aria-expanded="false" aria-label="Toggle navigation">
<span class="navbar-toggler-icon"></span>
</button>
<div class="collapse navbar-collapse" id="navbarNav">
<ul class="navbar-nav">
<li class="nav-item active">
<a class="nav-link" href="#">Apie<span class="sr-only">(current)</span></a>
</li>
<li class="nav-item">
<a class="nav-link" href="gamta.html">Gamta</a>
</li>
<li class="nav-item">
<a class="nav-link" href="mitologija.html">Mitologija</a>
</li>
</ul>
</div>
</nav>
<!-- PAGE BEGINING -->
<div id="back-line" class="back-line-apie"></div>
<h1 class="title-apie" data-aos="fade-down" data-aos-duration="1000">Neringos juosta</h1>
<h3 class="title-cit-apie" data-aos="fade-up" data-aos-duration="1000">o ankščiau dar vadinta „Kopomis“, „Randavomis“, „Pajūriais“, o Žemaitijoje ji daugiausia buvo žinoma kaip „Užmaris“.</h3>
<!-- TO TOP BUTTON -->
<img src="images/sticky.png" id="sticky" alt="On top button" onclick="scrollToTop()">
<!-- FIRST PAR -->
<div id="first-par" class="first-par-apie">
<h2 data-aos="flip-left" data-aos-duration="1000">Pavadinimo kilmė</h2>
<img data-aos="fade-up-left" data-aos-duration="1000" src="images/apie1.jpg">
<div id="first-txt-apie" data-aos="flip-up" data-aos-duration="1000">
<p>Manoma, kad žodis nerija yra prūsiškos kilmės. Iš pradžių nerijos terminas buvo naudotas tik prie Aistmarių esančiam ilgam pusiasaliui, bet vėliau prigijo ir prie Kuršmarių esančiam pusiasaliui. Šis žodis giminingas lietuviškajam nerija – „siaura ilga smėlio sekluma jūroje išilgai kranto“, nors toks žodis labiau žinomas iš raštų, negu iš šnekamosios kalbos. Žodžio šaknis ner- gali būti susijusi su žodžiu nerti – „staigiai lįsti į vandenį, grimzti, plaukti po vandeniu“... </p>
</div>
</div>
<!-- SECOND PAR -->
<div id="second-par" class="second-par-apie">
<h2 id="second-par-title" data-aos="flip-left" data-aos-duration="1000">Neringa</h2>
<div id="second-txt-apie">
<p data-aos="zoom-in" data-aos-duration="1000">Miestas Kuršių nerijoje, tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių kuris buvo įkurtas 1961
metais, kai lietuviškosios Kuršių nerijos dalies gyvenvietės - Juodkrantė, Pervalka,
Preila, Nida – buvo sujungtos į vieną miestą, kurio ilgis beveik 50 kilometrų. Tai pats
ilgiausias ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje.</p>
<p data-aos="zoom-in" data-aos-duration="1000">Miestas administraciškai yra Neringos savivaldybė, jis apima didžiąją dalį Kuršių nerijos, jo administracinis centras – Nida.</p>
</div>
</div>
<!-- THIRD PAR -->
<div id="third-par" class="third-par-apie">
<h2 id="third-par-title" data-aos="flip-left" data-aos-duration="1000">Neringos miestai</h2>
<div id="i-facts" class="i-facts-apie">
<div id="i-articles" class="i-articles-apie" data-aos="fade-up" data-aos-duration="1000">
<h4>Nida</h4>
<p>Kuršių nerijos vardo kilmė siejama su kuršiais - vakarų baltų gentimi, kuri gyveno dabartinės Latvijos ir Šiaurinės Lietuvos dalies pajūryje, o pietuose siekė Klaipėdos apylinkes. </p>
<hr>
<a id="more-button" href="nida.html">Plačiau</a>
</div>
<div id="i-articles" class="i-articles-apie" data-aos="fade-up" data-aos-duration="1000">
<h4>Juodkrantė</h4>
<p>Per Kuršių neriją eina senas Baltosios – Baltijos jūrų paukščių migracijos kelias, tad iš šiaurinių kraštų per Kuršių neriją praskrenda daug paukščių. Iš viso čia aptikta apie 262 paukščių rūšių.</p>
<hr>
<a id="more-button" href="juodkrante.html">Plačiau</a>
</div>
</div>
</div>
<!-- FOURTH PAR -->
<div id="fourth-par" class="fourth-par-apie">
<h2 id="third-par-title" data-aos="flip-left" data-aos-duration="1000">Istorija</h2>
<img src="images/ist1.jpg" data-aos="fade-left" data-aos-duration="1000">
<div id="fourth-txt-apie" data-aos="zoom-in" data-aos-duration="1000">
<p>Kuršių nerijos (neria curoniensis) vardo kilmė siejama su kuršiais - vakarų baltų gentimi, kuri gyveno dabartinės Latvijos pajūryje ir toliau į pietus siekė Klaipėdos apylinkes. Žmogus atrado šią žemę tinkamą apsigyventi jau Akmens amžiuje (IV tūkstantmetis pr. Kr.). Maždaug tuo metu jūros ardomas Sembos pusiasalis išlaisvino gintaringą sluoksnį ir nuo tada šis nuostabus mineralas tapo svarbiu nerijos gyventojų buities ir puošybos elementu.</p>
<hr>
<!-- <a id="more-button" href="apie.html">Plačiau</a> -->
<button type="button" id="more-button" class="i-window">Plačiau</button>
</div>
</div>
<!-- INTERACTIVE WINDOW -->
<div class="container">
<div class="modal fade bd-example-modal-xl" id="myModal" role="dialog">
<div class="modal-dialog modal-xl">
<!-- Modal content-->
<div class="modal-content">
<div class="modal-header">
<h2 class="modal-title">Istorija</h2>
</div>
<div class="modal-body">
<div class="container-fluid">
<div class="row justify-content-around">
<div class="col-lg-11">
<h4>Nuo 13 a. iki pokario</h4>
<img src="images/ist2.jpg" class="card-img-top" alt="image">
<p>Konkretesnį vaizdą apie Kuršių nerijos raidą galime susidaryti tik nuo XIII a., Vokiečių ordinui užkariavus šią teritoriją ir pradėjus istoriniuose šaltiniuose fiksuoti įvykius, susijusius su nerijos - strateginiu požiūriu svarbios teritorijos - adaptavimu. Tuo tikslu Kuršių nerijoje buvo pastatytos kelios Ordino pilys, svarbiausioji - Rasytės (Rossitten, dab. Ribačij) - pirmą kartą paminėta 1372 m. Ji stovėjo čia iki XV a. pabaigos. Jau tuomet Kuršių nerija buvo svarbi tarpinė susisiekimo grandis tarp Marienburgo ir Rygos. Komunikacinei funkcijai užtikrinti čia buvo steigiamos smuklės, o tai lėmė ir gyvenviečių kūrimąsi. Kuršių nerijos priklausomybės Ordinui laikotarpiu iki XVI a. pradžios minimi vietovardžiai, su kuriais sietinas gyvenviečių formavimasis: Šarkuva (Sarkau), Kuncai (Kunzen), Rasytė (Rossitten), Pilkopa (Pillkopen), Nida (Nidden), Karvaičiai (Karwaiten), Nagliai (Negeln), Juodkrantė (Schwarzort), Smiltynė (Sandkrug).<br><br>
XVI a. pradžia - reikšmingų permainų laikas: Ordino valstybė žlugo, o jos vietoje atsirado pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė, kurios integrali dalis buvo Kuršių nerija. Reformacija atnešė į šį kraštą pagarbą gimtajai kalbai, o tai reiškia, kad nuo tada iki pat XX a. vidurio bažnyčiose skambėjo ir lietuvių kalba. Įsivyravusi liuteronybė ir sunkios būties ženklais pažymėta egzistencija formavo Kuršių nerijos žmonių dvasinį pasaulį, jų moralines nuostatas, vertinant tiesą, sunkų darbą, tvarką. Be to, XV - XVI a. sankirtoje Kuršių nerijoje apsigyveno kuršininkai, kalbėję latviškai ir iki pat Antrojo pasaulinio karo ryškiausiai reprezentavę nerijos etninį savitumą. Tai buvo žvejai, skrodę Kuršmarių vandenis ypatingos konstrukcijos burinėmis valtimis - kurėnais, kurių stiebus puošė vėtrungės. Vargana egzistencija vertė kuršininkus išmokti gaudyti varnas ir vartoti jas kaip maistą bei lėmė asketišką jų būstų, aprangos stilių.</p>
</div>
</div>
<div class="row justify-content-around">
<div class="col-lg-11">
<h4>Nida - žymių žmonių pamėgta vasarvietė</h4>
<img src="images/ist3.jpg" class="card-img-top" alt="image">
<p>XIX a. pabaigoje Nidą ėmė garsinti pamėgę čia leisti vasaras vokiečių ekspresionistai, suformavę Nidos dailininkų koloniją (Max Pechstein, Lovis Corinth, Karl Schmidt-Rottluff, Ernst Mollenhauer ir kt.), kurios "rezidencija" tapo vienas seniausių Nidoje, 1867 m. statytas, Hermanno Blodės viešbutis. Per pusę šimtmečio, kai klestėjo dailininkų draugija, H. Blodės viešbutyje pabuvojo ne tik daugybė dailininkų, bet ir literatai Hermann Sudermann, Ernst Wiechert, Agnes Miegel, Fritz Kudnig, psichoterapeutas Sigmund Freud ir kt. Tarp garbių šio viešbučio svečių buvo ir Nobelio premijos laureatas rašytojas Thomas Mann, kuris pirmą kartą atvyko į Nidą 1929 m. rugpjūčio 24 d. ir H. Blodės viešbutyje praleido keletą įsimintinų dienų. Sužavėtas Kuršių nerijos gamtovaizdžio ir Nidos žvejų kaimelio auros, nutarė čia pasistatyti vasarnamį, kuriame praleido tris vasaras (1930 - 1932 m.) ir parašė dalį tetralogijos "Juozapas ir jo broliai".<br><br>
Kurortinis verslas, Kuršių nerijoje itin suklestėjęs XX a. pradžioje, tapo ekonomine alternatyva tradicinei žvejybai. Be to, kurortų augimas lėmė ir architektūrines inovacijas: greta senųjų žvejų namų, kuriuos puošė lėkiai ant stogų ir dominavo mėlyna spalva, augo nedidelės, dažnai mūrinės vilos, dideli viešbučiai, kurių pavadinimai rodė pagarbą vietinei etninei tradicijai ("Kuršių kiemas" - "Kurischer Hof", "Kuršių briedis“ - "Kurischer Elch").</p>
</div>
</div>
<div class="row justify-content-around">
<div class="col-lg-11">
<h4>Geografinė ir politinė situacija po 1923 m.</h4>
<img src="images/ist4.jpg" class="card-img-top" alt="image">
<p>1923 m. pirmą kartą per 700 metų Kuršių nerija buvo perkirsta valstybinės sienos: atkarpa nuo Nidos iki Smiltynės tapo Lietuvos Respublikos dalimi autonominio Klaipėdos krašto sudėtyje. Tai neatnešė didelių pokyčių Kuršių nerijos žmonių gyvenime, nors dalis jų tapo Vokietijos, o dalis - Lietuvos piliečiais. Čia ir toliau klestėjo kurortinis verslas, pritraukiantis iki 10 tūkstančių poilsiautojų per sezoną. 1939 m. Lietuvai priklausiusi Kuršių nerijos dalis, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, vėl buvo prijungti prie Vokietijos, bet šis įvykis ir netgi prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas labai nesutrikdė čia įprasto kurortinio gyvenimo. Tačiau 1944 metų vasara Kuršių nerijai tapo lemtinga: artėjant frontui visi vietiniai gyventojai buvo priversti pasitraukti į Vokietijos gilumą ir dauguma jų čia nebesugrįžo. Staiga nutrūko ilgaamžė Kuršių nerijos kultūrinė tradicija, kurioje pynėsi vokiečių, kuršininkų, lietuvių kalbos ir papročiai. Istorijos ratas po 700 metų baigė brėžti vieną trajektoriją ir pradėjo riedėti visai nauja vėže, istorine atmintimi praturtindamas naująją patirtį.</p>
</div>
</div>
<div class="row justify-content-around">
<div class="col-lg-11">
<h4>Nuo pokario iki šių dienų</h4>
<img src="images/ist5.jpg" class="card-img-top" alt="image">
<p style="white-space: pre-line;">1944 m. artėjant frontui, dar vasarą, dauguma gyventojų bėgo į Vokietiją. Iki 1945 metų pradžios buvo pasitraukę praktiškai visi vietiniai gyventojai ir Kuršių nerija pradėta apgyvendinti civilių žmonių, daugiausiai iš Vidurio Rusijos. Pokario laikotarpio Kuršių nerija - tai blogas susisiekimas su žemynu, blogi keliai arba jų nebuvimas, nuniokotas ir išplėštas kraštas. Iki miesto įkūrimo veikė Nidos, Preilos ir Juodkrantės apylinkės.
1961 metų lapkričio 15 dieną išleistas LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas "Dėl Nidos, Preilos, Juodkrantės vasarviečių likvidavimo ir Neringos respublikinio pavaldumo miesto sudarymo". Pirmojo miesto vadovo rūpesčiai buvo aprūpinti Neringą elektros energija, telefono ryšio linijomis bei rekonstruoti kelią Nida - Smiltynė. Šiuo laiku padaryta pradžia Neringos kaip kurorto vystymui. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pasienio režimui, gelbėjimo stoties steigimui.
1966 m. įsigaliojo specialaus landšaftinio draustinio statusas, kuris faktiškai atitiko nacionalinio parko statusą.
1970 m. pradėjo veikti Vidurinė mokykla.
1973 m. pradėjo veikti Muzikos mokykla.
1972 m. pastatyta valgykla ir prekybos centras Juodkrantėje. Pastatytas Nidos vidurinės mokyklos priestatas, sporto salė.
1976 m. įsteigtas Valstybinis miško parkas.
1979 m. Nidoje įsteigta SSD "Žalgiris" Neringos miesto kompleksinė vaikų - jaunimo sporto mokykla. Dar prieš įkuriant sporto mokyklą, Nidos buriuotojai garsėjo Lietuvoje ir buvusioje TSRS.
1988 m. Nidos ir Juodkrantės bažnyčios grąžintos evangelikų liuteronų parapijoms.
1988 m. rugsėjo mėnesį Neringoje susikūrė "Sąjūdis".
1991 m. LR Aukščiausiosios tarybos nutarimu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
2001 m. priduotas bene didžiausias infrastruktūros objektas Lietuvoje - Juodkrantės krantinė.</p>
</div>
</div>
</div>
</div>
<div class="modal-footer">
<button type="button" class="btn btn-default" data-dismiss="modal">Uždaryti</button>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>
<div id="page-end"></div>
<script type="text/javascript" src="js/jquery.min.js"></script>
<script type="text/javascript" src="js/popper.min.js"></script>
<script type="text/javascript" src="js/bootstrap.min.js"></script>
<script type="text/javascript" src="js/lightbox.min.js"></script>
<script type="text/javascript" src="js/aos.js"></script>
<script type="text/javascript" src="js/myjs2.js"></script>
</body>
</html>